Taip ilgai laukta vasara Rūdiškių bibliotekoje sutikta gėlių karalystėje. Kūrybines Ikebanos dirbtuves bibliotekoje vedė Ikebanos mokytoja Rasa Varvuolienė. Buvusi Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje žmona, ten vadinama ponia Lasa, gavusi magistro laipsnį, dabar grįžusi į Lietuvą, yra Ikebana meno mokytoja Lietuvoje. Birželio 4 dieną ji mielai pasidalino savo žiniomis su dirbtuvių dalyviais.
Japonijoje Ikebanos istorija skaičiuojama nuo VI-ojo amžiaus, atėjusi kartu su budizmu kaip tradicija puošti šventoves gėlėmis. XIV–XV amžiuje Ikebana susiformavo kaip meno sritis ir atsiskyrė nuo religijos, o nuo XVII-ojo amžiaus ją pradėjo kurti ne tik vyrai, bet ir moterys. Ikebana yra menas, kurio aranžuotės paslaptys perduodamos iš meistrų mokiniams, pačios slapčiausios žinios atveriamos tik išrinktiesiems, ištvermingiausiems ir kantriausiems. Gėlių komponavimas japonišku stiliumi turi daug taisyklių, specialią komponavimo tvarką, kurios pagrindas – minimalizmas ir asimetrija.
Kompozicijoje vyrauja minimalus žydinčių gėlių skaičius. Gėlių žiedai sukaišiojami tarp stiebelių ir lapų, žiedai nėra svarbiausias puokštės akcentas. Japoniškos puokštės struktūra paprastai yra trikampio formos, simbolizuojanti trejybę: dangus, žemė ir žmogus (kai kurių Ikebanos mokyklų teigimu, tai simbolizuoja saulę, mėnulį ir žemę).
Norint sukurti Ikebaną reikia atitinkamai pasiruošti: turėti japoniškus metalinius laikiklius, vadinamais KENZAN ir japoniškas žemas keramikines vazas. Komponuoti puokštę buvo sudėtinga, bet labai įdomu. Griežtoms Ikebanos kūrimo taisyklėms reikia įgūdžių, o pirmą kartą tai darant klaidų neišvengsi. Nepaisant to, mums pavyko. Pradžioje buvo sudėtinga, bet palaipsniui darėsi vis lengviau ir maloniau. Puokštės kūrimas tapo savotiška meditacijos forma, padėjusia atsipalaiduoti ir išvalyti savo mintis.
Visų dalyvių Ikebanos gavo mokytojos pagyrimus ir aukščiausius įvertinimus: „Jūs turite Ikebanos pajautimą, visos Ikebanos yra puikios“, – sakė mokytoja.
Renginio akimirkos buvo patalpintos Rūdiškių bibliotekos Facebook puslapyje, džiaugiamės, kad mus pastebėjo ir komentarą paliko dzen budizmo vienuolis Sohaku Macušita (Matsushita Sohaku), dirbantis Čiokodži (Chōkōji) šventyklos Šidzuokos prefektūroje vyriausiuoju vienuoliu. „Atrodo, kad Ikebana daro žmones laimingus ir besišypsančius“, – rašė jis, pasidalinęs mūsų albumu savo Facebook paskyroje.
Mes jam pritariame: teigiamų, žydinčių, gerų, laimingų emocijų bibliotekoje buvo apstu. Džiaugiamės, galėdami priliesti prie paslaptingo japoniško gėlių komponavimo meno, padedančio atrasti ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Dėkojame mokytojai Rasai, visiems dalyviams ir kiekvienam linkime nors kartą gyvenime sukomponuoti savo Ikebaną.
Danguolė Paliulienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai