1999-aisiais Jungtinės Tautos paskelbė vasario 21-ąją Tarptautine gimtosios kalbos diena, kuri minima įvairiausių šalių kultūros įstaigose, siekiant pagerbti savo kalbos atsiradimo istoriją, svarbą, puoselėti pagarbą daugiakultūriškumui ir skatinti kalbos, kaip unikalaus tautos ženklo, išsaugojimą. Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje buvo surengta šviečiamojo pobūdžio įtraukianti paskaita apie lietuvių kalbą ir inovatyvi rašybos edukacija Trakų r. paramos šeimai ir vaikams centro lankytojams.
Lietuvių kalba yra pakankamai sudėtinga kalba kitataučiams, o rašyba dažnai pakiša koją net ir pačiam lietuviui.
Ar norėtume, kad visi pasaulio žmonės bendrautų viena kalba? Kaip viena iš įdomesnių versijų, kodėl žmonės kalba skirtingomis kalbomis, vaikams buvo pateikta per pasakojimą apie Biblijoje minimą Babelio bokštą. Labai svarbu prisiminti tai, kad lietuvių kalba praėjo nelengvą kelią, kol tapo tokia, kokią šiandien turime, ir, nepaisant visų išbandymų, išliko viena archajiškiausių baltų kalbų, kurios tyrinėjimais grindžiamos ir senųjų indoeuropiečių kalbų studijos užsienyje.
Renginio dalyviai turėjo galimybę išbandyti ir interaktyvią viktoriną: joje be įprastų klausimų ir faktų apie mūsų gimtąją kalbą buvo ir pačių netikėčiausių, dar negirdėtų ir nežinomų. Dalyviai ne tik pasitikrino žinias, jas įtvirtino, bet ir sužinojo, pvz., iš kur lietuvių kalboje atsirado raidės su diakritiniais ženklais. O ar žinojote, kad jokia kita kalba neturi raidės ė? Viktorinoje daugiausiai teisingų atsakymų surinkę vaikai buvo apdovanoti ir paskatinti už savo gimtosios kalbos išmanymą bei puoselėjimą. Taip pat su dalyviais rinkome ir gražiausius, skambiausius lietuviškus žodžius, kuriuos dirbtinis intelektas kompiuteryje pavertė bendra vizualizacija – paveikslu.
Rašytinė lietuvių kalba susiformavo daug vėliau už šnekamąją, todėl itin svarbu kuo daugiau skaityti ir rašyti, rašyti ir skaityti – taip žmonės gilinasi į kalbos struktūrą, gramatiką, taisykles ir įvairių žodžių vartoseną, plečia savo žodyną, mokosi pasirinkti tinkamą kalbos stilių, puoselėja kalbos gyvastį. Skatindama jaunosios kartos žmones mylėti ir vertinti kalbą, raides, biblioteka susitikimo metu pasiūlė inovatyvias rašymo priemones – 3D rašiklius, kuriais vaikai galėjo susikurti erdvines, spalvotas savo vardo pirmąsias raides. Kūrybinis užsiėmimas įprasmino išgirstą informaciją, suteikė gyvybės pagamintoms raidėms, kurios džiugins ir primins apie bibliotekoje vykusį renginį.
Gimtoji kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbus tautos kultūros, socialinės gerovės, švietimo bei vystymosi elementas. Per gimtąją kalbą išreiškiamas tautos identitetas, todėl labai svarbu kalbą puoselėti, saugoti, leisti jai gyvuoti. Ypač šiame – globaliame ir migruojančiame – pasaulyje.
Taigi, nepamirškime savo šaknų: skaitykime, rašykime, kalbėkimės, klausykimės...
Gerda Mankovskienė,
Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė
Komentarai