Trakų viešoji biblioteka tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kurio metu pristatome retus spaudinius iš mūsų kraštiečių asmeninių bibliotekų fondų. Tęstinė šio ciklo dalis skirta 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms ir pristato tarpukario Lietuvoje išleistus unikalius, privačiose bibliotekose esančius spaudinius. Penktoje ekspozicijoje pristatome trakietės, tremtinės, buvusios matematikos mokytojos Kazimieros Matulionienės-Maknytės asmeninės bibliotekos knygas ir spaudinius, kurių unikalumu, apsilankę Trakų viešojoje bibliotekoje, netruksite įsitikinti, juolab, kad šių unikalių spaudinių chronologinės ribos atsiremia į 1918–1940–2018 metus, jungiančius asmenybes, tautinius simbolius, džiugius ir skaudžius įvykius Lietuvos valstybės 100–mečio kontekste.
Iš tarpukario Lietuvos pašto ženklų kolekcijos (pristatomi 4) ypač vertėtų išskirti du retus ir unikalius pašto ženklus – 1923 m. išleistą pašto ženklą – „Kauno kunigų seminarijos bažnyčia“. Tai pirmosios naujosios valiutos – lito – standartinio ženklo laida. Kitas pašto ženklas „Prezidentas Antanas Smetona“ iš serijos, skirtos 20-osioms Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti ir perspausdintas Vilniaus (1939 m. spalio 28 d.) atgavimo proga. Šio ženklo išskirtinis požymis – tamsiai mėlynas užspaudas ant ženklo –VILNIUS 1939•X•10...
Jono Maironio-Mačiulio knygelė „Mūsų vargai“ (Kaunas, 1920 m., pirmas leidimas, spausta Jagomasto spaustuvėje „Lituania“, Tilžėje), mačiusi tremtį kartu su savo šeimininku ir grįžusi atgal į tėvynę. Tai K. Matulionienės šeimos relikivija, menanti tėvelio Kazimiero Maknio atminimą, kuris šios knygelės 1949 metų ankstyvą pavasarį, per naktinį, vos trijų valandų priverstinį ir netikėtą „pasiruošimą kelionėn“, stebimą ginkluotų sovietinių prižiūrėtojų, nepamiršo pasiimti. Išnešiota ši knygelė svetimame Krasnojarsko krašte jungė su gimtine, ir neabejotina – autoriaus kūryboje puoselėtos vertybės padėjo ir knygelės savininkui bei jo šeimos nariams tremtyje išsaugoti ryšį su tėvyne, semtis stiprybės, saugoti bendražmogiškas vertybes, per savo tremties „mūsų vargų“ kasdienybę išsaugoti ryšį su Aukščiausiuoju ir kelti aukštyn širdis –„sursum corda“ su viltimi, kad „ta šalis, kuri kaip milžinų pilis, tiek audrų iškentėjo, ne tiek pečiais dar išlaikys! Dar savo žodį pasakys, jai skirtą amžino Kūrėjo...“ (Maironis).
Itin retas, 1918 m. siekiantis Lietuvių mokslo draugijos leistas leidinys „Chrestomatia Latina“ – Latynų (lotynų) kalbos chrestomatija išleista Vilniuje („Švyturio“ spaustuvė). Lietuvių mokslo draugija – 1907–1940 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo organizacija. Jos įkūrėjas ir pirmininkas dr. Jonas Basanavičius. Ši draugija puoselėjo lietuvybę, mokslą, vykdė lietuvių kalbos, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė biblioteką, archyvą, muziejinius eksponatus, leido mokyklinius vadovėlius besikuriančiai tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokyklai. 1918-ieji buvo produktyviausi vadovėlių leidimo metai. Per 1915–1919 m. išleista 50 mokymo priemonių, kurių autoriai buvo M. Biržiška, P. Klimas, A. Janulaitis, A. Smetona ir kt. LMD priklausė su Trakų kraštu betarpiškai susiję asmenys – 1918 m. vasario 16-osios akto signataras D. Malinauskas, kunigai P. Kraujalis, K. Maliukevičius. Tad vienas, tuos laikus menantis, ypatingas knygos egzempliorius – Trakų viešojoje bibliotekoje!
Ekspozicijoje galėsite pasklaidyti pirmosios lietuviškos istorinės apysakos – Vinco Pietario „Algimantas“ trečiojo leidimo puslapius. Knyga išleista 1940 m. „Sakalo“ leidyklos. Šios knygos antrame viršelio puslapyje akcentuojama, kad ši leidykla leidžia „tik įdomias, rimtas ir gražias originalines <...> knygas. Parenkami tokie veikalai, kuriuose ugdomas heroizmas ir kilnios idėjos ir žadinama tėvynės ir savo tautos meilė...“. „Sakalas“ – knygų leidybos bendrovė Kaune iki 1940 m. išleidusi 608 lietuvių ir užsienio rašytojų knygas.
Nuoširdžiai dėkojame mielai trakietei Kazimierai Matulionienei už galimybę supažindinti kraštiečius su retais tarpukario spaudiniais, pasklaidyti šių unikalių ir retų spaudinių puslapius; į mūsų kvietimą atsiliepusiam Senųjų Trakų gyventojui Eduard Tomaševič, padovanojusiam Trakų viešajai bibliotekai retų ir unikalių tarpukario Lietuvos pašto ženklų; už malonų bendravimą trakietei Audronei Kacelavičienei, pasidalinusiai retu Trakų Mergelės Marijos paveikslo kopijos egzemplioriumi, su kuriuo, tikimės, galės susipažinti ir Trakų viešosios bibliotekos skaitytojai artėjant Trakų Mergelės Marijos Dievo Motinos vainikavimo 300-ųjų metinių kulminacijai ir visiems, jau atsiliepusiems į mūsų kvietimą.
Paroda veiks iki rugsėjo 1 d., tad kviečiame ilgai neatidėliojant su ja susipažinti Trakų viešojoje bibliotekoje.
Rasa Selickaitė,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė
Komentarai