Šiais metais jau septintą kartą visoje Lietuvoje buvo rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių renginiai vyko vasario–gegužės mėnesiaias. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą Lietuvoje ir už jos ribų, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją.
Rašto reikšmė žmonijai – labai didelė. Be rašto nebūtų civilizacijos ir nuolatinės pažangos. Praėjo keli tūkstančiai metų, kol žmogus išrado knygą. Iš pradžių jis piešė, raižė ant ivairių mežiagų: akmens, augalų lapų, popieriaus. Vėliau atrado raides ir skaitmenis. Dar vėliau žodžius ir sakinius, kuriuos rašydavo į ritinius, segė į sąsiuvinius ir tik vėliau atsirado knygos, panašios į dabartines. Kaip manoma, į Lietuvą raštas atėjo su krikščionybe, tačiau iki tol lietuviai turėjo ženklų, simbolių, kuriuos žymėdavo ant keramikos, metalo ar papuošalų.
Martyno Mažvydo Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga, išleista 1547 metais sausio 8 d. Karaliaučiuje. Pirmąją lietuvišką knygą sudaro šios dalys: lotyniškas ketureilis, skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, toliau lotyniška ir lietuviška pratarmė, nedidelis elementorius ir pabaigoje giesmynėlis. Išliko tik du pirmosios lietuviškos knygos egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Vėliau 1599 metais atspausdintas Daukšos „Postilės“ pamokslų rinkinys, 1653 metais D. Kleino išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika ir pirmasis V. Pietario 1900 metais parašytas lietuviškas romanas „Algimantas“ bei kiti leidiniai.
Plačiau su pirmosiomis lietuvių raštijos knygomis kviečiame susipažinti vaizdo apžvalgoje.
Rūta Minkevičienė,
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai