Praskriejus Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei ir prasidėjus moksleivių pavasario atostogoms, Lietuvos bibliotekose vyko Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) veiklos, kurios balandžio 22–25 d. buvo skirtos mokytojams – „MIRKT ir aišku... Pamokoms, kurios įkvepia!“ Balandžio 22 d. AVB MIRKT koordinatorių komanda organizavo MIRKT programos pristatymą „MIRKT ir aišku…Pamokoms, kurios įkvepia!“ šalies mokytojams. Buvo puiki proga pasiūlyti savo bendruomenei įdomius edukacinius renginius, kurie ne tik sustiprino žinias apie šiuolaikines informacijos paieškos ir atrankos priemones, bet ir skatino bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimą. Šią idėją palaikė LR kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Trakų viešoji biblioteka taip pat prisidėjo prie šios šaunios akcijos. Joje vyko medijų ir informacinio raštingumo mokymai, kurių metu bibliotekos svečias, Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vyr. specialistas Tomas Čeponis papasakojo, kas yra dezinformacija, propaganda, melagienos, kibernetinis karas, ir patarė, kaip išmokti kritiškai vertinti informaciją.
Susitikimo metu sužinojome, kas yra hibridiniai tiesioginiai ir netiesioginiai rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir iššūkiai. Pranešėjas pabrėžė, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė, kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti. Kad kiekvienos valstybės siekis yra gyventojų parama. Kad valstybės gynėjai yra motyvuoti ir nesuklaidinti piliečiai, o valstybės gynybos sėkmė yra dominavimas savo informacinėje erdvėje. Visa tai yra neįmanoma be šaltinio, turinio, auditorijos ir žiniasklaidos analizių. Šiuo metu pagrindiniai dezinformacijos kanalai yra Rusijos Federacijos politikai, Rusijos Federacijos televizijos kanalai, internetiniai naujienų portalai, socialinė medija, programinė įranga, spausdiniai, konferencijos, kultūriniai renginiai, vaizdo produktai ir t .t. Pranešėjas paminėjo, kad norint, jos informacija darytų poveikį, ją reikia pervesti į emocinį lygmenį. O paklausus, ką galėtume daryti mes, Tomas Čeponis paminėjo, kad visų pirma reikia išnaudoti ir kurti galimybes komunikuoti, bendradarbiauti su visuomene, per mokymus kelti visuomenės informacinio ir kompiuterinio raštingumo lygį. Taip pat šviesti visuomenę apie kibernetinį saugumą. Nebijoti klausti, kalbėti, domėtis ir diskutuoti. Tuo tarpu žmonės turi išsaugoti budrumą ir pilietiškumą, atsakingai rinktis informacijos šaltinius, neplatinti nepalankios informacijos ir būti aktyvūs. Žiniasklaida turėtų būti atsakinga, skaidri, nepriklausoma ir pagrįsta vertybėmis. Verslas taip pat turi būti atsakingas ir pilietiškas – remti, inicijuoti ir kurti pilietiškus projektus, o valstybė kaip įmanydama turi apsaugoti informacinę erdvę pasitelkdama visomis institucijomis parengtais specialistais. Taip pat ji turi nuolat tobulinti įstatymus ir siekti, kuo didesnio informacinio raštingumo.
Kristina Serapinienė,
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Suaugusių vartotojų skyriaus vedėja
Komentarai