Minint Knygnešio dieną į Senųjų Trakų biblioteką atvyko Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 2–4 kl. mokiniai su mokytojomis. Šia ypatinga proga buvo prisiminti drąsūs knygnešiai – žmonės, kurie, nepaisydami pavojų, slapta gabeno lietuvišką spaudą ir padėjo išsaugoti mūsų tautos tapatybę.
Knygnešystė – unikalus reiškinys Lietuvos istorijoje, tapęs tautinio identiteto simboliu. Po 1864 m. caro valdžios įvesto lietuviškos spaudos draudimo, knygnešiai rizikavo savo laisve ir gyvybe, slapta gabendami lietuviškas knygas iš Prūsijos ir platindami jas Lietuvoje. Jų drąsa ir pasiaukojimas padėjo išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Susitikimo metu vaikams buvo pristatyti 3 iškiliausios ir labiausiai knygnešystei nusipelniusios asmenybės. Visų pirma tai Jurgis Bielinis (1846–1918) – vienas žymiausių knygnešių, dažnai vadinamas „knygnešių karaliumi“. Jis organizavo knygų gabenimą ir platino lietuvišką spaudą, keliaudamas po visą Lietuvą. J. Bielinis įkūrė slaptą spaudos tinklą, kuris veikė nepaisant rusų valdžios persekiojimo. Jo pastangos reikšmingai prisidėjo prie lietuviškos savimonės išsaugojimo.
Kita nusipelniusi asmenybė buvo Motiejus Valančius (1801–1875). Nors vyskupas pats nebuvo knygnešys, jis yra laikomas šios veiklos pradininku. Jo iniciatyva buvo organizuotas lietuviškų knygų leidimas ir platinimas, skatinant pasipriešinimą spaudos draudimui. Jo įkurtas slaptas tinklas tapo pagrindu knygnešių judėjimui. Nepaisant griežtų baudų ir tremties grėsmės, knygnešiai sugebėjo išlaikyti lietuviškos spaudos gyvybingumą. Jų veikla padėjo išsaugoti lietuvių kalbą ir tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, nulėmusių tautinio atgimimo sėkmę. Šiandien knygnešių atminimas yra pagerbtas įamžinant juos paminkluose ir muziejuose, o jų drąsa įkvėpė būsimąsias kartas kovoti už savo kalbą ir kultūrą.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943) buvo ne tik knygnešė, bet ir aktyvi visuomenės veikėja, rašytoja ir pedagogė. Ji prisidėjo prie slaptos lietuviškos spaudos platinimo ir organizavo lietuvių kultūrinį bei švietėjišką judėjimą. Savo veikla skatino tautinį sąmoningumą ir lygių teisių siekį, ypač moterų švietimo srityje.
Išklausę pranešimą vaikai dalyvavo viktorinoje apie knygnešius. Diskusijų kilo nemažai, tačiau ir žinių bagažą mažieji papildė, nes tesingų atsakymų buvo daug. Tačiau sprendžiant viktoriną reikėjo ir greičio, kad pirmam atsakyti teisingai. Pristatome nugalėtojus:
Laimėtojai buvo apdovanoti knygomis ir diplomais, tačiau žinome, kad ne visi turime fotografinę atmintį arba galime mokytis klausydami, todėl vaikai turėjo antrą galimybę laimėti dovanų. Kitos užduoties metu jie pasinėrė į kūrybiškumą – kūrė miniknygutes, galvojo istorijas. Būtent šiai užduočiai daugiausia laiko ir buvo skirta, nes mokiniai labai išradingai jas kūrė, o galiausiai drąsiausieji pristatė savo kūrybą draugams. Buvo ir daug juoko, ir rimtų temų, ir tuo pačiu paskirtos 2 nominacijos. I vietą užėmė „Linksmiausia istorija“. Tai – pasakojimas apie arbūzą, kurio kelionė prasidėjo augant iki didžiausio gigantiško dydžio, kurio niekas negalėjo pakelti, jo nuotykiai tęsesi, kol galiausiai jį suvalgė princesė ir jai užaugo didžiausias pilvas. Juk mums dar vaikystėje sakė, kad nevalgytume sėklų, nes pilvuke jos užaugs.
Kita pristatyta nominacija „Originaliausia miniknygutė“ – tai pasaka apie planetą, kurioje susitiko žvaigždė ir marsietis.
Susitikimo metu buvo daug padirbėta, pasidalyta žiniomis ir patirtimis. Smagiausios istorijos grįžo namo, kur jas mažieji knygnešiai papasakos savo tėvams, seneliams ir artimiesiems. Ši patirtis padėjo vaikams geriau suprasti sunkų knygnešių darbą ir pasiaukojimą, palikdama neišdildomą įspūdį apie jų svarbą mūsų tautos istorijoje.
Agnieška Uscilienė,
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai