Užgavėnių tradicijos mūsų krašte gyvuoja nuo seno. Užgavėnės – visos bendruomenės šventė. Tai mūsų tėvų ir senelių palikimas, kurį su meile perduodame ateinančioms kartoms. Jos visais laikais būdavo puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir nepiktai pašiepti kaimo bendruomenės narius, su humoru į viešumą iškelti kasdienines aktualijas. Užgavėnių šventėje laukiami įvairiausi persirengėliai: pagal senolių tradicijas joje dalyvaudavo žydai, čigonai, arkliai, ožiai, gervės, velniai, raganos, vengrai, vokietukai, Lašininis, Kanapinis, ponai, elgetos, kareiviai. Visų laukiamiausia viešnia – žydų motina – Morė. O kur dar tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kunkis. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug – nuo septynių iki dvylikos kartų. Ir šiandien per Užgavėnes įvairiose vietovėse, miestuose ir miesteliuose buriasi bendruomenės. Užgavėnės švenčiamos ir miestų aikštėse, ir ugdymo įstaigose, kur vaikai supažindinami su šios šventės tradicijomis, taip jas puoselėjant ir palaikant. Trakų viešoji biblioteka taip pat linksmai šventė Užgavėnes, siūlydama edukacines veiklas ir pramogas.
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko du edukaciniai užsiėmimai „Šilta, kai šalta“. Kas gi geriau sušildys sielą, jei ne nuoširdus ir linksmas pasibuvimas artimųjų bei bičiulių draugijoje. Edukacinių užsiėmimų metu lankytojai sužinojo, kad per Užgavėnės – žiemos išlydėjimo šventę, tradiciškai turime šėlti, uliavoti, sniege pasivolioti, kad ne tik žiemą išvytume iš kiemo, bet ir visą blogį iš savo kūno. Senovėje buvo tikima, kad žmogus ir žemė glaudžiai tarp savęs susiję. Manyta, kad žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi ir jai reikalinga pagalba. Taigi tuo metu žmonės voliojasi, norėdami žemei perduoti savo gyvybines jėgas, kad ji pabustų, sužaliuotų, apipiltų žiedais ir duotų žmogui reikalingų vaisių. Susitikimų metu netrūko persirengėlių: čia vyko Lašininio ir Kanapinio kova, Gaspadinė kepė ir visus dosniai vaišino blynais su uogiene, o pilkoji Ožka apie tradicinius valgius paporino bei Užgavėnių dainą apie arklį padainavo. Tam kad pažadintų Žemę, edukacijos dalyviai, persirengę velniais, ponais bei elgetomis, žaidė judrius žaidimus ir šoko Ratelį. Visiems buvo linksma ir smagu, o sieloje pavasariškai šilta.
Onuškio bibliotekoje vaikams vyko Užgavėnių kaukių gaminimo pamoka „Nusipiešiu kitą veidą“. Renginį vedė bibliotekos vedėja Aušra Klečkauskaitė. Bibliotekoje lankėsi Onuškio Donato Malinausko gimnazijos 3 klasės moksleiviai su auklėtoja. Renginio metu vedėja pasakojo apie dabartines ir senąsias Užgavėnių tradicijas. Taip pat vaikai išmoko, kaip greitai ir be didelių sunkumų, pasigaminti kaukę, naudojant popierines vienkartines lėkštes, kiaušinių dėžutes ir dažus. Kaukes vaikai dažė kaip tik norėjo: buvo išpiešta ir katytė, ir šuniukas, ir velniūkštis, ir netgi dar neegzistuojantys gyvūnai, tad renginys privertė vaikus pasitelkti savo vaizduotę bei kūrybiškumą. Kiekvienas dalyvis namo išėjo su savo paties padaryta kauke ir naujomis žiniomis apie šią seniau be galo svarbią šventę.
Bražuolės biblioteka savo Užgavėnių persirengėlius pasitiko triukšmingai. Čia jų laukė melodinga muzika, graži raudonskruostė Morė ir Lašininiu pasipuošusi bibliotekininkė. Šventės dalyviai neturėjo laiko nei pailsėti, nei atsipūsti, buvo aktyvūs, noriai dalyvavo rungtyse ir žaidimuose. Buvo tikrinamas vaikų sumanumas – pagal pateiktus žemėlapius vaikai ieškojo paslėptų kaukių. Antra rungtis – vikrumo testas. Trečia rungtimi siekėme patikrinti rankų raumenų tonusą – žaidėjai turėjo kuo toliau nusviesti šlepetes. Ketvirtąja, vaikams sunkiausia užduotimi buvo vinies įkalimas į medį. Ši rungtis pareikalavo daug atkaklumo, atsakomybės bei buities įgūdžių. Penktosios rungties metu vaikai lavindami taiklumą į krepšius mėtė kamuoliukus. Tačiau labiausiai vaikams patiko Lašininio ir Kanapinio kova. Galiausiai, vaikai tvirtai apsisprendę išvyti žiemą iš kiemo, užmėtė Lašininį popierinėmis gniūžtėmis, šitaip padėdami Kanapiniui laimėti pagalvių mūšį. Gražią šventę užbaigė Morės sudeginimas ir vaišių stalas.
Šventininkuose Užgavėnių šventę organizavo Lietuvos lenkų sąjungos Šventininkų ratelis (pirmininkas Vikentijus Rudis), Trakų viešosios bibliotekos Šventininkų filialo vyr. bibliotekininkė Kristina Razvadauskienė bei Vilniaus rajono CB Mažųjų Lygainių struktūrinio padalinio vyr. bibliotekininkas Edvard Mackevič. Nors vasario 24 dieną mūsų krašte žiemos nebuvo nė kvapo, Šventininkų, Lygainių, Bedugnės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai pasistengė, kad ji tikrai nebegrįžtų. Pagrindine kaimo gatve vyko Užgavėnių eisena, kurios metu prie šventės prisijungti buvo raginami visi gyventojai. Užgavėnių šventės dalyviai linksminosi, vaišinosi, stebėjo Lašininio ir Kanapinio įnirtingą kovą ir degino gražuolę Morę. Smagią meninę programą dovanojo kaimų jaunimas. Šventininkų bibliotekos vedėja Kristina Razvadauskienė su vaikais ir suaugusiais paruošė smagų vaidinimą-šokius. Su žiemos išvarymu gyventojus sveikino šventės svečiai: LR seimo narys Jaroslav Narkevič, Trakų r. savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč bei Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič. Atrodo, reikia tiek nedaug, kad žmonės būtų laimingi – mokėti džiaugtis, dovanoti šilumą aplinkiniams ir puoselėti bendras veiklas.
Trakų viešosios bibliotekos informacija
Komentarai