Lentvario miesto bibliotekoje startavo nauja veikla vaikams. Rugpjūčio mėnesį kvietėme vaikus į „Juodojo Katino svetainę“, o tiksliau, palapinę lauke, kur vyko edukaciniai užsiėmimai bei žaidimai.
Pirmąją dieną palapinėje, kuri buvo pastatyta šalia bibliotekos, vaikus pasitiko pats „tikriausias“ juodas su raudonais nagučiais katinas. Jis vedė kūrybines dirbtuvėles. Vaikai gamino katinėlius iš popieriaus, vėliau pasidalinę į dvi komandas dalyvavo varžybose. Per pirmąją rungtį reikėjo nupiešti pačius gražiausius žaidimo „Klasės“ langelius, vėliau per juos pašokinėti, bei nesuklysti. Kitoje rungtyje reikėjo šokinėti su maišais ir laimėjo vikriausieji. Vaikai džiaugėsi, išliko draugiški ir laimėjimą pasidalino.
Antrąją dieną dėl lietaus teko perkelti „Juodojo Katino svetainę“ į bibliotekos vidų, bet tai neturėjo įtakos vaikų juokui ir gerai nuotaikai. Šį kartą vaikai darė „Ponias pelytes“. O ponios buvo todėl, nes turėjo mažytes, gražiomis plunksnelėmis papuoštas skrybėles. Grojant muzikai vaikai linksmai dirbo. Po to visi kartu turėjo nuspalvinti didelį didelį katiną. Kai katinas buvo nuspalvintas, vaikai turėjo jam prisegti uodegą ir kaspinėlį, kad būtų gražesnis ir nieko netrūktų. Tačiau tai reikėjo padaryti užrištomis akimis. Ir prisek katinui uodegą, kai nematai?! Bet vaikai puikiai susitvarkė. Kita užduotis – buvo žaidimas „Atimk žuvį“. Vaikai turėjo laikyti žuvį ir stovėti ratu. Viduryje stovėjo „katinas“ su užrištomis akimis ir jam reikėjo rasti pas kurį iš vaikų yra žuvis. Tai buvo tikras iššūkis, bet vaikams labai patiko.
Paskutinį kartą su Juoduoju Katinu susitikę vaikai darė „švilpynes šuniukus“. Juodasis Katinas bijojo šunų ir slėpėsi po stalu, nes kai vaikai pūtė švilpynes, iš šuniuko burnos išlysdavo ilgas liežuvis. Kiek vaikams buvo juoko ir džiaugsmo. Kita užduotis – „Parašyk laišką draugui“. Ant didelio popieriaus lapo reikėjo sudėlioti ir priklijuoti tekstą iš atskyrų, jau iškirptų žodžių. Tačiau kad ir kaip atrodytų lengva, taip nebuvo. Žodžių buvo daug, bet kad tiktų ir galūnės, ir pavyktų gražus tekstas, reikėjo daug pastangų. Nors užduotis buvo sunki, bet labai linksma. Laiškas buvo juokingas ir gražus. O svarbiausia – vaikams be galo patiko.
Kad ir kaip Katinui buvo liūdna palikti vaikus ir keliauti namo, vis tik teko. Bet pažadėjo sugrįžti. Ir vaikai labai lauks naujų nuotykių ir užduočių su Juoduoju Katinu.
Inesa Daunaravičienė
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai