Tikriausiai kiekvienam iš mūsų svarbu kuo ilgiau išlikti sveikam, o susirgus, kuo greičiau pasveikti. Bet ar susimąstome, o kas yra sveikata? Ekspertų nuomone, tai – ne tik fizinių ligų ar negalių nebuvimas. Tai – fizinės, psichinės, dvasinės ir socialinės gerovės visuma. Žmogus sveikas būna tada, kai tarpusavyje dera ir tinkamai funkcionuoja visos šios žmogaus galios.
Apie sveikatą ir sveikatinimo būdus kalbėjomės Rūdiškių bibliotekoje su lektoriumi, vaistažolininku, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentu dr. Mariumi Lasinsku. Klausėmės labai gyvos ir nuotaikingos paskaitos „Fizinė, psichinė, socialinė, dvasinė žmonių sveikata. Vaistažolių nauda.“
Jos pradžioje svečias supažindino auditoriją su trimis žolininko taisyklėmis.
Pirmiausia turi būti tinkamas žolininko nusiteikimas (tylus susikaupimas geroms mintims, geriems tikslams) ir pasiruošimas (švarūs, natūralaus pluošto drabužiai, lininiai ar drobiniai maišeliai žolelėms).
Antra, reikia padėkoti gamtai ir pakelti ne vietoje numestą šiukšlę.
Trečioji taisyklė moko, kad rinkdami žoleles sau turėtume pasiimti tik apie trečdalį, o visa kita – palikti gamtai. Tai yra svarbu, kad vaistažolės neišnyktų ir toje pačioje pievoje jų rastume ir kitais metais. Sužinojome ir dar vieną paslaptį: jei nori būti tikras žolininkas, reikia mylėti Dievulį, žmones ir gamtą.
Taigi, pasak lektoriaus, laikydamiesi šių principų, surinksime pačias geriausias vaistažoles.
Svečias taip pat pristatė savo naują knygą „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“. Joje vaistinės žolelės virsta pasakų personažais – tokiu netradiciniu būdu autorius supažindina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius su vaistiniais augalais. Taigi, klausėmės pasakų: „Notrelės ir Dilgėlės susitikimas“, „Gaurometis ir Ožkarožė“, „Kiaulpienė ir pienė“.
Sužinojome daug naudingos informacijos apie tai, kaip stiprinti sveikatą vaistažolėmis, taip pat praktinių receptų, kaip vaistinės žolelės gali tapti maistu ir vaistu.
Ar žinojote, kad melisų arbatą reikia užplikyti ne verdančiu, o atvėsintu iki 60 laipsnių temperatūros vandeniu? O jei peršalote, pagelbės sumaišyta juodųjų serbentų lapų, vingiorykščių žolės ir čiobrelių arbata. Ir kodėl vaistažolių arbatą dažniausiai geriame su medumi? Atsakymas paprastas: medus padeda įsisavinti naudingąsias žoleles. Norint, kad žolelės duotų sveikatinimo efektą, prireiks išgerti 2–3puodelius arbatos per dieną.
Dar sužinojome, kad garšva galėtų pakeisti mėsą: mat turi sukaupusi savyje net 20 žmogui reikalingų veikliųjų medžiagų. O, pavyzdžiui, gaurometis yra nepamainomas nuo skrandžio ir žarnyno negalavimų.
Daug naudingos informacijos išgirdome ir apie tai, kaip pasigaminti natūralių prieskonių bei įvairių vaistažolių mišinių. Gavome ir praktinę užduotį: pagaminti žaliąją druską. Į akmeninę grūstuvę žolininkas įbėrė per sietelį pertrintų vaistažolių (pasidarbavo mažieji paskaitos klausytojai), įdėjo žiupsnį druskos. Visi norintys galėjo pabandyti: grūsti, maišyti ir paragauti. Gavosi vertinga ir aromatinga druska, tinkama gardinti maisto produktus.
Nepastebimai prabėgo susitikimui skirtas laikas. Rūdiškiečiai dėkojo svečiui už pasidalinimą sveikatinimo įžvalgomis, vertingus patarimus, įdomiai ir prasmingai praleistą popietę.
Saugokime savo sveikatą ir nesirkime!
Edita Vorobjovienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai