Terminas „fraktalas“ – kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „sudarytas iš dalių“. Matematikas B. Mandelbrotas pirmasis pavartojo šį žodį. Psichologai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo tyrinėti fraktalus. Jų tyrimuose nustatyta, kaip užmerktomis akimis nupieštas fraktalas atspindi sielos bei kūno būsenas.
Pagrindinis fraktalų piešimo tikslas – piešiant ir spalvinant susijungti su savo pasąmone, per intuityviai atėjusių spalvų ir formų prizmę. Lietuvoje metodas žinomas nuo 1991–1992 metų. Piešti fraktalus tinka bet kokio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Tam nebūtina turėti meninį išsilavinimą ar piešimo įgūdžių. Tačiau, jeigu piešti jau mokate, šis metodas gali atverti naują požiūrį į piešimą, suteikti įkvėpimo ir naujumo pojūtį. Tai – galingas instrumentas savo gyvenimui pakeisti.
Gegužės 4 dieną Senųjų Trakų bibliotekoje vykusio renginio metu lektorė Svetlana Šatevičienė supažindino su fraktalinio piešimo metodu. Lektorė trumpai pristatė teorinę dalį, o susirinkusieji nekantriai laukė įdomiosios dalies – piešimo. Taigi, atsipalaidavus, skambant relaksacinei muzikai, prasidėjo darbas. Užsimerkę piešėme, vėliau rinkomės spalvas ir voilà – piešinys baigtas. Nors kai kurių spalvų reikšmės daugeliui buvo puikiai žinomos, keista, kai užsimerkęs renkiesi spalvą ir vėl eilinį kartą pasiimi, atrodo, būtent tą, kuria tau nesinori spalvinti, bet, deja, kaip ne vieną kartą pabrėžė lektorė S. Šatevičienė, mūsų pasąmonės neapgausi, ji atidaro visus slapčiausius įvykius, kurių galbūt neatsimename, bet jie mumyse išlikę. Lektorė palietė ne vieno dalyvio širdį, iš paveikslo, kuris suskirstytas į 3 dalis – praeitis, dabartis ir ateitis, bei panaudotų spalvų, nupasakodama būtent jam būdingas savybes, praleistas progas, suteiktus šansus, liūdesį vyraujantį širdyje, pasireiškiančius „ežiukus“ mumyse ir pan. Įdomu, gal kiek ir baugoka, buvo klausytis pasakojimo, kai žmogus, atrodo, tavęs nepažįsta, bet taip tiksliai atpasakoja tavo patyrimus bei būsenas.
Individualūs pokalbiai bibliotekoje pirmą kartą truko taip ilgai! Tikime, kad tai ne paskutinis susitikimas, o naujos draugystės pradžia. Nuoširdžiai dėkojame Svetlanai Šatevičienei ir su nekantrumu lauksime kitų susitikimų.
Agnieška Uscilienė
Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų filialo vyr. bibliotekininkė
Komentarai