Tradicinėje liaudies tekstilėje ypatingą vietą užima juostos. Turėdamos labai aiškią paskirtį – susijuosti, parišti, prilaikyti kostiumo detales – jos dažnai minimos papročiuose ir apeigose. Juostos laikomos laimės, padėkos ir prieraišumo simboliu.
Nykstant tradicinei kaimo kultūrai, juostų pinta ir dėvėta vis mažiau, XX a. pr. jos naudotos beveik tik buityje. Tačiau prasidėjus tautinių kostiumų atgimimui XX amžiaus pabaigoje jos vėl grįžo į madą. Dabar, nors ir ne kiekvienoje šeimoje, pynimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, dažniausiai moterų, tačiau į veiklą įsitraukia ir vyrai.
Edukacinio užsiėmimo Rūdiškių bibliotekoje metu dalyviai susipažino su juostų pynimo tradicijų paslaptimis – sužinojo, kokie siūlai tinkami naudoti, kokios spalvos ir jų deriniai būdingi tokiu būdu kurtoms juostoms, kokie raštai išpinami. Bet Kovo 11-osios proga vaikai naudojo tris Lietuvai svarbias spalvas – geltoną, žalią, raudoną.
Gražiausios spalvos turi rast vietą sau širdy,
O širdyje lietuvio brangiausios spalvos trys.
Geltona spalva – tai saulė, žalia – tai laukų spalva,
Raudona – tai mūsų kraujas, kartu jos – tai Lietuva.
Jolanta Masiulevičienė,
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių padalinio vyriausioji bibliotekininkė
Komentarai