Velykos! – šaukia pempė,
Velykos! – vyturėlis
Velykom puošias žemė
Žiedais ir pumpurėliais.
Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Anksčiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės yra kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais. Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo 4 dienas, tačiau senieji papročiai pamažu išnyko. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vykdavo Velyknakčio pamaldos, budėjimai, beje, taip yra ir mūsų laikais. Pirmąją Velykų dieną, Ugnies dieną, prasidėdavo Prisikėlimo pamaldos, buvo šventinami margučiai, druska, duona ir kiti valgiai. Šiais laikais ši tradicija yra išlikusi. Nuo seno buvo tikima, kad Velykų rytą reikia atsikelti kuo anksčiau, o ir po bažnytėlės kuo greičiau grįžti į namus, niekur neužtrukti. Buvo sakoma – jei neskubėsi Velykų rytą, visus metus būsi apsnūdęs. Na, o vakare jaunimas eidavo kiaušiniauti, Dzūkijoje jie dar vadinami „lalautojais“. Aplankydavo jie kiekvieną trobą, švęsdavo, giedodavo ir už tai gaudavo ne tik margučių, bet ir kitokių vaišių.
Antroji Velykų diena – Perkūno diena. Būtent šią dieną anksti ryte būdavo žadinami verbos plakimu, o maži vaikai įdienojus eidavo pas krikšto tėvus ar kaimynus prašinėti kiaušinių. Trečioji Velykų diena vadinama Gegužės, ji buvo skirta įvairiems žaidimams, supimuisi bei laistymuisi vandeniu. Buvo manoma, kad taip išvaromos piktosios dvasios. Ketvirta diena – Ledų diena. Žmonės nieko nedirbo, tikėjo, kad kitu atveju ledai išdaužys visą derlių.
Margutis –pagrindinis Velykų simbolis. Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, derlingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Tikėta, kad bažnyčioje pašventinti margučiai įgauna magiškų galių, saugo namus nuo gaisro, derlių nuo krušos ir sausros, gyvulius nuo visokių ligų. Senovėje, kaip ir dabar, lietuviai kiaušinius dažydavo šv. Velykų išvakarėse, o Velykų rytą jų prislėpdavo kieme, vaikai žinojo, kad čia juos padėjo Velykė.
Kiaušiniai marginami jau seniai. Pirmieji marginti pradėjo senovės egiptiečiai. Jie tikėjo, kad kiaušinis – Visatos simbolis. Manoma, kad XVI a. visoje Lietuvoje atsirado paprotys per Velykas dažyti kiaušinius.
Kovo 30 d. Dusmenų bibliotekoje buvo tikras darbymetis – vyko edukacija „Mano margutis“. Čia jau nuo 12 val. užsukusieji galėjo nusidažyti po margutį. Beje, šį kartą dažėme labai paprastu, bet neprastu variantu – krepiniu spalvotu popieriumi. Rezultatas džiugino visus. Rodos rinkomės, dėliojome tą patį popierių, tas pačias spalvas, bet spalvų žaismas atsiskleidė pas kiekvieną vis kitaip. Ačiū visiems atėjusiems, pasidalijusiems ne tik savo dažymo būdais, bet ir puikia, šventine nuotaika.
Rima Voverytė,
Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų padalinio vyr. bibliotekininkė
Komentarai