Žodis – galingas. Jis gali ir gydyti, ir žeisti, be to, padėti ribinėse situacijose, kur tradicinė medicina bejėgė. Lentvario biblioteka šeštadienio popietę kvietė dalyvauti praktiniame rašymo terapijos užsiėmime „Žodis žeidžia, žodis gydo“. Užsiėmimą vedė Julius Kvedarauskas – psichologas, psichoterapeutas, gidas, organizuojantis terapines ekskursijas, poetines terapijas, kūrybinio rašymo užsiėmimus biblioterapijos temomis. Dalyviai buvo pakviesti gana neįprastai veiklai – surinkti duomenis medicininei kortelei.
Susitikimo metu dalyviai užpildė 11 medicininės kortelės pozicijų. Pats pirmasis pratimas – užrašyti savo vardą. Užsiėmimo dalyviai turėjo surašyti visus vardus, pavardes, epitetus, kuriais per savo gyvenimą buvo ir yra vadinami. Jie analizavo prisiminimus, atskleidžiančius, kodėl vieni vardai kelia mielus prisiminimus, o kiti – susiję su skaudžiais išgyvenimais. Kodėl vienam vardas atrodo gražus, smagus, o kitam tam tikroje situacijoje nepriimtinas.
Pildant medicininę kortelę, teko pasinerti į apmąstymus apie gyvenamąją vietą. Reikėjo atsakyti į klausimus: ar gyvenamoji aplinka sutampa su gilesniu savų namų pajautimu; kur ir su kuo jaučiamės kaip savuose namuose. Vieniems dalyviams svajonių vieta – atsidurti dykumoje ir ten atrasti save. Kitam dalyviui, ilgą laiką keliavusiam, svajonių namais tapo Lietuva ir miestas Vilnius. Svarstant apie profesiją, reikėjo pagalvoti ne apie įgytą specialybę, o apie pašaukimą. Pasak psichologo, neretai žmonės nenori net pradėti gilintis į svajones apie daugiausia malonumo jiems galinčią teikti veiklą, aiškina, negalėsią iš jos pragyventi. Tačiau itin svarbu leisti sau pasvajoti, parašyti apie svajones – vien tuo galima bent iš dalies patenkinti nerealizuotus poreikius.
Dar vienas medicininės kortelės punktas – diagnozė. Lektorius pasiūlė pabandyti metaforomis įvardinti savo savijautą – gal ji panaši į kokią nors šalį, knygos herojų, o gal į augalą ar gyvūną? Per metaforas galima plačiau suvokti savo būseną, be to, mąstymas simboliais žmogui padeda suprasti savo visapusiškumą. Nusistačius diagnozę, teko išbandyti įvairius gydymo būdus, ieškoti sau tinkamiausio kūrybinio rašymo žanro. Pasak specialisto, didelę gydomąją galią turi laiškai. Apibendrinant, užsiėmimo pabaigoje lektorius rekomendavo parašyti laišką savo būsenai, draugui, herojui. Taip sukurti pasaką, kurioje būtumėte vienas iš herojų. Išmokti drąsiai reikšti mintis, pavyzdžiui, parašyti skundą, padėką. Kaskart atlikę užduotį, dalyviai galėjo pasidalinti savo mintimis, pastebėjimais.
J. Kvedarauskas taip pat pristatė savo knygą „Saulėtekis Alkatrase“. Kūrinio veikėjai – taksė Maja ir Vanagas – nuotaikinga laiškų forma kalbasi apie dailųjį čiuožimą, draugystę, emigraciją, paauglystės, vidurinio amžiaus iššūkius ir apie tai, kaip visa tai išgyventi. Renginio metu perskaitytas laiškas privertė susimąstyti. 35 neilgi laiškai primins Kalėdų pasaką ir šokius ant ledo.
Šaltą ir lietingą popietę bibliotekoje žodžiai gydė, o jaukus ir šiltas bendravimas šildė. Rašymo užduotys padeda geriau suprasti save bei išreikšti emocijas.
Dalia Bagdžiuvienė
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja
Komentarai