Susitikimas su etnologe Gražina Kadžyte

Susitikimas su etnologe Gražina Kadžyte

Jau greitai minėsime ypatingą Joninių šventę bei džiaugsimės trumpiausia metų naktimi, kupina magijos, mistikos ir šviesos stebuklo. Kupolėmis, Rasomis dar vadinama diena dabar švenčiama visai kitaip nei senaisiais laikais. Apie Joninių šventės virsmus susitikti gyvai ir papasakoti į Lentvario miesto biblioteką atvyko visiems gerai žinoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė Gražina Kadžytė.

Etnologė pasakojo, kad  Joninių išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydomųjų galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.

Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės.

Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. Taip pat manyta, kad Joninių laužo pelenai turi ypatingų galių, kurios apsaugodavo pasodintas daržo gėrybes nuo įvairių kenkėjų.

Etnologė papasakojo ir apie Joninių naktį pražystantį paparčio žiedą. Seniau Lietuvoje jo ieškoti buvo leista tik birželio 24 dieną gimusiam Jonui. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa labai turtingu. Tik tuo pačiu užsitraukia prakeiksmą, jei sugalvotų tais turtais su kuom nors pasidalinti. Todėl tokie turtai niekam neatneša laimės. O tikrasis Joninių stebuklas gali įvykti tuomet, jei tyra širdimi sugebėsite atrasti ir pajausti sau skirtą ir likimo dovanotą širdį.

Jaunimas Joninių naktį šokinėdavo per laužą. Buvo manoma, jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiais metais susituoks. Netekėjusios merginos vidurnaktį į upę ar ežerą paleisdavo po du vainikus. Buvo manoma, jei vainikai išsiskirs, – mergina išsiskirs su savo mylimuoju, jei susiglaus – ištekės už jo. Buvo leidžiama ir po vieną vainikėlį su žvakute. Manyta, kad jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės, o jei vainikėlis sustoja, dar šiais metais nesusiras vyro. Kartais merginos ir pačios pagudraudavo. Jei netoliese pamatydavo vyruką, kuris joms patikdavo, tai ir vainikėlį stengdavosi plukdyti šalia jo. O jei šalia atsistodavo nepageidaujamas jaunikis, tai vainikėlį sviesdavo kuo toliau nuo jo. Taip pat merginos Joninių naktį burdavosi ir iš žolynų.

Jono ar Janinos namų durys ar kiemo vartai  būdavo puošiami ąžuolo vainikais naktį, kad niekas nepamatytų, bet tuo pačiu puošėjai  norėdavo būti pagauti, kad gautų iš Jonų vaišių.

G. Kadžytė pabrėžė, kad vasaros šventės yra skirtos jaunimui, kadangi vasara – jaunų metas. Vainikų plukdymas, ateities būrimas, kupoliavimas – jaunystės rūpestis. O vyresnio amžiaus žmonėms labiau pritinka vadovauti žiemos, rudens šventėms. Taipogi namų ir šeimos apeigoms.

 

Informacija apie Joninių tradicijas pagal: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/etnologe-grazina-kadzyte-apie-jonines-nuo-festivaliu-su-isgerimais-iki-paveldo-puoselejimo-1038-434142

https://ve.lt/gyvenimas/saules-ratas-jonines-rasos?utm_term=Autofeed&utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR35VIVcjt5btenplpLAvX_r34WuiP1WAqumZFZI4nhIIwwjusWdhMpqx0c#Echobox=1655577775

Kristina Serapinienė,

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyriausioji bibliotekininkė

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai
Rock and roll bibliotekininkas
Darbo skelbimai
Trakų informacinis centras
Eklasika