Rugpjūčio 5-ąją Trakų viešoji biblioteka sukvietė kinomanus į kino seansą po žvaigždėtu dangumi žiūrėti vieną gražiausių, jau klasika tapusių, lietuviškų kino filmų – režisieriaus Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“.
Trakų viešoji biblioteka šį filmą rodė prisijungusi prie „Kinas po žvaigždėmis“ ir Lietuvos kino centro organizatorių iniciatyvos – daugiau nei 50-ies Lietuvos ir užsienio miestų gyventojai turėjo galimybę mėgautis kokybišku lietuviško kino vakaru.
1978-ųjų režisieriaus A. Žebriūno filmas po keturių dešimtmečių į ekranus sugrįžo suskaitmenintas ir restauruotas Lietuvos kino centro. Dramaturgo Sauliaus Šaltenio apsakymo motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. Taip pat tai – pasakojimas apie pagrindinių veikėjų nenorą taikstytis su rutina, kovą su kasdienybe ir nusistovėjusiu visuomenės požiūriu. Šis 1978-aisiais Lietuvos kino studijoje sukurtas meninis filmas (kurio scenarijaus autorius pats Saulius Šaltenis!) laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija. Vaidmenis filme sukūrė legendiniai Lietuvos aktoriai: Doloresa Kazragytė, Antanas Šurna, Kostas Smoriginas, Regina Arbačiauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, Saulius Sipaitis ir kiti.
Šis filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos ir vadinama lietuviškąja Romeo ir Džiuljetos meilės istorija. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos Kaminskaitės bei Andriaus Šato meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų – aktoriai neseniai atšventė 40-ies metų santuokos jubiliejų.
Dramaturgo S. Šaltenio nuomone, filmas sulaukia žiūrovų dėmesio dėl jame alsuojančio jausmo ir gyvybės. Režisierius A. Žebriūnas pasakojo, jog jam šis filmas be galo brangus, primenantis jo išgyvenimus ir pirmąją meilę.
Išsiilgusi kokybiškos lietuviškos kino klasikos, filmą Trakų viešojoje bibliotekoje žiūrėti susirinko mišri ir gausi (apie 100 kinomanų!) publika: nuo šeimų su mažais vaikais iki garbaus amžiaus senjorų. Vieni, žiūrėdami filmą, prisiminė savo vaikystės ir jaunystės dienas, prabėgusias realistiškai atvaizduotame to meto Lietuvos kaime, kiti gėrėjosi aktorių vaidyba, skambančia lietuvių liaudies muzika, filme įamžintais Trakų Salos pilies, Užutrakio dvaro vaizdais, treti lygino originalios ir restauruotos šio filmo versijos garso ir vaizdo kokybę, jaunieji žiūrovai susipažino su tuometinio gyvenimo realijomis, o patys mažiausieji nuoširdžiai juokėsi iš Andrių Šatą vaikystėje suvaidinusio aktoriaus Stasio Jonyno herojaus ir komiškų situacijų. Tai, kad prieš keturis dešimtmečius sukurtas filmas patrauklus ir šiandienos žiūrovui, įrodo filmo kūrėjų meistriškumą ir amžinų temų gylį bei aktualumą.
Lietuviškas kinas reikalingas mums kaip duona kasdieninė. Tai – mūsų šaknys. Tikimės glaudaus bendradarbiavimo su „Kinas po žvaigždėmis“ kūrybine komanda ir kitąmet.
Akvilė Narbutienė,
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Komentarai