Tarpukario korespondencija religine tematika Trakų viešosios bibliotekos ekspozicijoje

Tarpukario korespondencija religine tematika Trakų viešosios bibliotekos ekspozicijoje

Trakų viešoji biblioteka tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kuriame pristatome retus spaudinius iš kraštiečių privačių archyvų bei bibliotekų. Savo unikalia, reta, tarpukario laikus siekiančia Europos filokartijos kolekcija bei joje esančia korespondencija mielai pasidalino kraštietė, lentvarietė, psichologė Eglė Masalskienė. Ši kolekcija kadais priklausė jos seneliams, mokytojams Kazimierui ir Petronėlei Žagrakaliams. Aštuntoje ciklo dalyje parodos lankytojai kviečiami susipažinti su mokytojų Žagrakalių atvirukais bei korespondencija religine tematika – tarpukariui būdingais sveikinimais Šv. Velykų, Kalėdų, vardadienio progomis, mokinių bei artimų žmonių rašytais linkėjimais, atspindinčiais tarpukaryje vyravusią pagarbą bei nuoširdumą mokytojams, savo artimui.

Šiek tiek apie mokytojus Žagrakalius. Prasmingų žinių apie savo senelius Žagrakalius suteikė E. Masalskienė. K. Žagrakalys mokytojavo (studijavo istoriją Vokietijoje, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą), dėstė istoriją, geografiją Linkuvos, Rygos lietuvių gimnazijose (Rygoje drauge su kitais mokytojais išleido 1-ją lietuvių abiturientų laidą!), nuo 1928 m. mokytojavo Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, čia susituokė su mokytoja Petronėle Grigaityte. Petronėlė mokytojavo Šakių gimnazijoje, 1922 m. įsijungė į seserų kazimieriečių kongregacijos veiklą ir kurį laiką gyveno Pažaislio vienuolyne kaip kandidatė, vėliau dirbo mokytoja Kauno „Saulės“, Prienų „Žiburio“ gimnazijose – dėstė piešimą, braižybą, namų ruošos darbus, neretai darbų pamokas vesdavo namuose – čia mokė kepti, siūti, komponuoti puokštes. Laisvu laiku Žagrakaliai su mokiniais keliaudavo po Lietuvą. „Žiburio“ gimnazijos mokytojos A. Adamonienės atsiminimuose, siekiančiuose 1933–1934 metus, užsimenama apie privalomą mokinių lankymą namuose direktoriaus nurodymu nustatytomis namų darbų ruošos valandomis, o „mokytojas Kazimieras Žagrakalys vėliau skundėsi, kad jam ši pareiga buvo ypač sunki, nes jis, būdamas istorikas, norėjęs daugiau atsidėti mokslui, o ne gąsdinti mokinius savo kontroliniais vizitais...“. Prasidėjusi sovietų okupacija keitė visų likimus, okupacinė valdžia privertė K. Žagrakalį palikti mokytojo darbą, „gyvenimas smarkiai pasikeitė... Bet liko tik atvirukai ir nuotraukos apie ankstesnį gyvenimą“ (E. Masalskienė), 1940 m. kovą sutuoktiniai susilaukė dukrytės – Sigitos Marijos Žagrakalytės (Bagdzevičienės), pasirinkusios inžinierės profesiją, šiuo metu gyvenančios Lentvaryje ir saugančios šviesų tėvelių atminimą.

Verta priminti, kokią reikšmę ir tradicijas nuo seno turėjo vardas, jo minėjimas tarpukario Lietuvoje, tai šv. globėjo, Angelo sargo šventė, kuris užtaria, globoja, veda žmogų teisingo gyvenimo keliu, teikia pagalbą. Vardadienio minėjimo tradicijas tarpukary puikiai iliustruoja ištrauka iš A. Eidinto knygos  „Aleksandras Stulginskis ir jo epocha“ (2014, psl. 264, 267) – „per šv. Oną, Stulginskienės vardines <...> šventės išvakarėse tarnaitės pindavo vainikus iš ąžuolo lapų ir pakalnučių, jais puošdavo kambarių lubas ir priekines duris. Darė tai slapčia nuo šeimininkės“, buvo tradicija sveikinti artimuosius vardo dienos proga siunčiant atvirukus, beje, ši tradicija dar buvo ženkli rezistencijos metais partizanų tarpe, tik atvirukai būdavo jau pačių partizanų piešti. Štai kelios parodoje pristatytų atvirukų-sveikinimų vardo dienos ir religinių švenčių proga citatos iš mokytojų Žagrakalių korespondencijos, kurioje juntamas nuoširdumas rašančio – rašančiamP. Mokytojui K. Žagrakaliui, Linkuva (1925 m.) –„Atmintingoj ir džiaugsmingoj Vardo Dienoje sveikinu Tamstą linkėdamas žengti į savo gyvenimo paguodą ir poilsį“ (K. Bradžiūnaitė), „Brangus Dėde!!! Sveikinu vardo dienoje ir linkiu kuo greičiausiai pasveikti ir daugiau niekados nesirgti. Teipgi viso gero... Jūsų Jonas. (1921 m.). Seseriai P. B. Grigaitytei (dar Pažaislio vienuolyne esant) – „Petrute! Tavosios globėjos Dienoje nieko tau palinkėti negaliu, nes tu visko atsisakei, todėl tebūna Tau šiandien pilna ramybės, nes jos visi trokšta – ji visiems reikalinga. Sudiev sesutė Elena...“.

Ekspozicijoje taip pat kviečiame susipažinti su trakietės, mokytojos Kazimieros Matulionienės privačios bibliotekos knyga – Pr. Mašioto „Aritmetikos uždavinynu“, Kaunas-1922-Vilnius, „Švyturio“ bendrovės išspausdintu Tilžėje. P. Mašiotas (1863–1940) – mokytojas, vaikų rašytojas, apie 150 (8 vadovėliai) knygų autorius, vienas iš pirmųjų Lietuvoje įvedęs metrinę matų sistemą, tekstiniuose uždaviniuose siejo mokslą su gyvenimu, mokinių smalsumui skatinti naudojo geografijos, istorijos, fizikos ir kt. dalykų žinias (pvz., žemė, keliaudama aplink saulę, nuskrieja minute 1610 varstų. Kiek varstų nuskrieja ji viena valanda?, psl. 21). Verta priminti, jog P. Mašioto žymių mokinių tarpe – architektas V. Žemkalnis-Landsbergis (tapęs architektu, mokytojui suprojektavo namą Kaune, Donelaičio g. 4). Minėto uždavinyno pasirodė 14 (1906–1938 m.) leidimų.

Trakų viešoji biblioteka nuoširdžiai dėkoja kraštiečiams, atsiliepusiems į kvietimą eksponuoti retus spaudiniu TVB erdvėje bei kviečia su 8 ciklo ekspozicija susipažinti iki rudens.

 

Rasa Selickaitė,

Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

 

QR kodas
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Skaitmeninio raštingumo mokymai
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai