Šveicarijos lietuvių paroda atkeliavo į Rūdiškių biblioteką

Šveicarijos lietuvių paroda atkeliavo į Rūdiškių biblioteką

Gruodžio 11 d., 12 val. Rūdiškių bibliotekoje atidaryta per Lietuvą keliaujanti fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, savo kelionę pradėjusi 2016 m. liepos 17 – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Paroda skirta pagerbti pasaulio lietuvių pasiekimus, jų gimtosios kalbos ir tradicijų puoselėjimą, padėkoti už politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, atsidavimą ir pastangas atkurti laisvą Lietuvą.

Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Ji pasakojo, kad parodai nuotraukų teikė daug fotografų, tačiau buvo atrinktos dešimties autorių nuotraukos, vaizduojančios Šveicarijos lietuvių gyvenimą ir veiklą Alpių šalyje, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą, kultūrą bei tradicijas praeityje ir šiandien. Taip pat J. Caspersen išdalino susirinkusiems lankstinukus apie parodos autorius.

Parodą sudaro trys dalys.

Pirmojoje pavaizduota Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi pradžia, kuri mus nukelia į tuos laikus, kai čia tik kūrėsi lietuviai, atvykę iš Vokietijos karo pabėgėlių stovyklos. Išsamus tekstas, esantis po kiekviena nuotrauka, leidžia išsamiai susipažinti su įamžintu įvykiu ar tam tikro asmens istorija.

Antroje dalyje susipažįstame su Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimu, jų švenčiamomis lietuviškomis šventėmis, tautinių tradicijų laikymųsi.

Trečioji dalis supažindina mus su Šveicarijos gamtos grožiu bei šveicarų papročiais, kaip karvių parginimas rudenį iš kalnų ganyklų arba niekur kitur nežinoma sporto šaka, kaip imtynės, apsivilkus tam skirtą rūbą. O laimėjus laukia nepaprastas prizas – veislinis jautis.

Pristatydama parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Jūratė Caspersen kalbėjo apie gyvenimo ypatumus Šveicarijoje, lietuvių bendruomenės veiklą, pastangas saugant lietuviškąjį tapatumą, ryšius su Tėvyne Lietuva. „Lietuvių Šveicarijos“ nuotraukų autoriai – Diana Bruner, Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, dr. Lijana Tagman, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius, Vlma Kinčiūtė-Kern, Rita Mejer, Laima Jokimaitė-Tikuišienė. Jų nuotraukose įamžinta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kūrimosi istorija, dabartinė jos kasdienybė ir šventės bei gražiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Nuotraukose pavaizduoti įspūdingi kraštovaizdžiai yra susiję su ten buvusiais lietuviais – Maironiu, Baliu Sruoga, Juozu Eretu-Jakaičiu, Ramūnu Bytautu, Antanu Samuoliu.

Jonui Mačiuliui-Maironiui D. Bruner koliaže užfiksuota memorialinė lenta, esanti Megeno miestelyje ant Charles Hall vilos koplyčios sienos (2007 m.). Manoma, kad čia 1907 metais Maironis pabaigė rašyti poemą „Jaunoji Lietuva“.

Dar viena užfiksuota atminimo lenta, skirta profesoriui Juozui Eretui-Jakaičiui (1896–1984), yra Bazelio mieste ant jo vaikystės namo sienos. Lenta buvo atidengta 2010 metais. Beje, Šveicarijos lietuviai profesorių J. Eretą išrinko „Tūkstantmečio šveicaru“.

Susirinkusieji šiltai bendravo su Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jūrate Caspersen. Žingeidūs Rūdiškių gimnazijos moksleiviai poniai Jūratei uždavė be galo daug klausimų, pvz.: Kokia tai šalis Šveicarija?, Kiek gyventojų ten gyvena?, Kaip moksleiviai pietauja?, Nuo kada ji gyvena Šveicarijoje?, Ką ten veikia?, Kokį darbą dirba?, Ar jos vaikai kalba lietuviškai? Ir dar daug įvairių klausimų. Rūdiškių bendruomenės vyresnio amžiaus bibliotekos lankytojams buvo įdomu, kokie vėjai ponią J. Caspersen nunešė į Šveicariją, domėjosi jų kultūra ir žemės ūkiu. Jūratė Caspersen maloniai atsakė į visus klausimus. Visi parodos lankytojai, maži ir dideli, buvo pavaišinti šveicariškais saldainiais, sudėtais į spalvingą fondiu puodą, kuriame šveicarai gamina sūrio fondiu.

Kviečiame apsilankyti ir praplėsti savo pasaulėžiūrą istorinėmis bei geografinėmis žiniomis apie Šveicariją. Paroda veiks iki gruodžio 30 d.

 

Laima Franckevičienė,

Trakų VB Rūdiškių filialo vedėja

 

 

QR kodas
Trakų informacinis centras
Rock and roll bibliotekininkas
Eklasika
Interaktyvi biblioteka
Vilnijos vartai