Ar žmonės žino, kad miškai –
tai mūsų žemės gyvos mintys,
kad jiems išnykus visiškai,
žmogus ir žemė ims kankintis?
(Justinas Marcinkevičius)
Rykantų bibliotekoje susirinkę vaikai paminėjo kovo 21 d. – Pasaulinę Miško dieną. Šią dieną mininčius žmones suvienija bendras rūpestis dėl mūsų visų namų – gamtos. Popietės „Atsakingas žvilgsnis į ateitį“ metu daug kalbėta gamtos tema. Vaikai klausėsi M. K. Čiurlionio poemos „Miške“ ir bandė atsakyti į klausimą, kada paskutinį kartą jie vaikščiojo po mišką. Susirinkusieji sužinojo, kad miškas yra labai svarbus žmogaus širdžiai, grynina orą. Miškas – tai pirmasis gydytojas žmonėms, sergantiems plaučių ir bronchų ligomis. Stiprų gydomąjį poveikį turi spygliuočiai, ypač kadagiai. Nervų ligomis sergantiems žmonėms labai naudinga pasivaikščioti beržynuose, o žalia spalva mus gaivina, stiprina, ramina pavargusias akis. Nuo senovės miškas žmogui yra betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“
Lietuvos miškuose vyrauja pušys ir eglės, nemažai auga beržų. Miškas yra ne tik medienos šaltinis bet ir daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Vaikai išgirdo apie tai, kad senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Šiandien miško plotai labai sumažėjo. Miškų ūkis – pajamų šaltinis daugeliui žmonių, o malkos – ekologiškas kuras patalpoms apšildyti. Kasmet pasaulyje negrįžtamai prarandamas miškų plotas prilygsta Lietuvos plotui. Nepaisant to, kad daugelis šalių, ypač Europos, kasmet didina miškingumą, sodindami naujus miškų jaunuolynus, tačiau Pietų Amerikoje, ypač Brazilijoje, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse, Indonezijoje plotai kasmet mažėja. Be kirtimo miškai labiausiai kenčia nuo tų pačių klimato kaitos sukeltų padarinių – vėjų, audrų, gaisrų.
Popietės dalyviai susipažino su Lietuvos miškų žemėlapiu, ieškojo didžiausių miškų masyvų, suskaičiavo 42 miško urėdijas. Taip pat su Trakų apylinkėse esančiais gamtos stebuklais. Interneto naršyklėje ieškojo informacijos apie Varnikų pažintinį taką, Saidės pažintinį pėsčiųjų taką, Kartuvių kalną, Nikronių akmenį, Aukšlinio liepą, Velnio duobę. Vaikams buvo paminėtos dvi Lietuvai žinomos gamtininkų pavardės. Tai Tadas Ivanauskas – Lietuvos gamtos tėvas, kuris sakė: „Kas myli žvėrelius ir paukščius, tas neskriaus ir žmogaus“ bei Selemonas Paltanavičius – rašytojas, fotografas ir aplinkosaugininkas, kurio knygų bibliotekoje turime nemažai. Jas galima buvo pavartyti ir susipažinti su turiniu.
Popietę vainikavo filmas „Lokys“ (1988). Tai nepaprastai gražus bei didingas prancūzų režisieriaus Jean-Jacques Annand kino kūrinys – šedevras – odė gamtai pagal amerikiečių rašytojo Dž. O. Kervudo romaną „Grizlis“.
Norintiems išbandyti savo jėgas origami technikoje buvo pasiūlyta išlankstyti iš popieriaus lokį. Tad veiklos buvo apstu. Popietės pabaigoje vaikai pažadėjo atsakingiau elgtis miške ir saugoti gamtą.
Barbara Jocienė,
Trakų viešosios bibliotekos
Rykantų filialo vedėja
Komentarai